-Almmuhus-
OĐĐASATVarraiskkus mii boktá digaštallama boahtá giđđii

Varraiskkus mii boktá digaštallama boahtá giđđii

-

-

Varraiskkus mii lea boktán garra digaštallamiid dan dihte go sáhttet das oaidnit lea go áhpehis nisu vuordime máná mas lea Down Syndroma, boahtá jáhkkimis giđđii.

Ráđđehus mearridii njukčamánu dán jagi ahte áhpehis nissoniidda galgá fállot NIPT varraiskkus dan ovdii go ohkečáhceiskosa, mii lea dálá fálaldat.

– Nu go orru čájeheame, de šaddá dát áramusat njukčamánu dahje cuoŋománu 2018 rájes, dadjá St. Olavs Hospital klinihkkahoavda Kjell Salvesen P4i, gii jođiha barggu ásahit dárkkisteami Norgii.

Dál bargá son gávdnat laboratoria mii sáhttá dárkkistit iskosiid, go dat ii gávdno Norggas.

 

Sáhttet oaidnit makkár riska lea

Iskkus galgá ohkečáhceiskosa sadjái biddjot, maid áhpehis nissonat, geat leat badjel 38 jagi boarrásat, ja geain balahuvvo stuorát riska kromosoma rievdadusaide, galget oažžut fálaldahkan Norggas.

Birrasii 600 nissona ožžot dál fálaldaga váldit ohkečáhceiskosa.

NIPT iskkus váldo maid oaidnin dihte lea go ogis Down Syndroma. De sáhttet oaidnit lea go riska, ja lea dárbbašlaš viidáset iskosiid čađahit mat duođaštit bohtosiid.

 

Sihke Dearvvašvuođadirektoráhtta ja Bioteknologiijaráđđi leat ávžžuhan geavahit dán iskosa, go lea unnit várra cuovkaneapmái go dain eará iskosiin.

(©NTB)

-Almmuhus-