-Almmuhus-
OĐĐASATSárdnestuolus čuolai máilmmi ohppiid rivttiid ovddas

Sárdnestuolus čuolai máilmmi ohppiid rivttiid ovddas

-

-

ON dievasčoahkkimis sárdnidii Inga Marie Nymo Riseth oahpuid oadjebasvuođa birra oahppobáikkiin miehtá máilmmi.

Disdaga mannan vahkku lei Norgga studeanttaid ja akademihkkariid veahkkeorganisašuvnna (SAIH) nubbinjođiheaddjis, Inga Marie Nymo Risethas vuorru sárdnidit ON-dievasčoahkkimis.

 

Nymo Riseth humai akademalaš vuoigatvuođa ja oahpahusaid falleheami birra. Son čujuhii dan ođđa suvdinnávccamihtu oahpahusas, gos dehálašvuohta alit oahpus ja oadjebas oahppobáikkiin lea guovddážis, ja son ávžžuhii stádaid doarjut Safe Schools Declaration (Oadjebas skuvlla julggaštusa). Son ávžžuhii maid máilmmi stádaid gáhttet ohppiid geaid ogohallet iežaset politihkalaš oaiviliid dihte olmmošrivttiide ja demokratiijaoainnus.

– Lei erenomaš dehálaš beassat sárdnidit ON-dievasčoahkkimis dakkár fáttá birra mas mun duođas beroštan. Maŋŋel dan sártni bođii marokkánalaš delegáhtta mis jearrat oažžut máŋgosa sártnis, ja Algerie delegáhtta giittii min buori fáttá ovddas. Dalle dovden mun ahte sártnis lei duohta árvu, muitala Inga Marie Nymo Riseth.

 


Nuoraiddelegáhtta Erling Laugsand, ON-generálačálli Ban Ki-Moon, nuoraiddelegáhtta Inga Marie Nymo Riseth. Govva: SAIH

 

Ban Ki-Moonain deaivvadan

ON-dievasčoahkkimii čoagganit juohke čavčča ja lea máilmmi stuorámus riikkaidgaskasaš čoaggananbáiki. 193 miellahttoriika čoagganit ságastallat riikkaidgaskasaš ovdanemiid birra ja dán jagi ledje 150 riikajođiheaddji dan čoahkkimis. Maŋŋelaš seamma beaivvi ožžo nuoraiddelegáhtat deaivvadit generálačálliin Ban Ki-Moonain.

– Lei hui buorre álgu sárdnidit ON:s ja vel beassat deaivvadit Ban Ki-Moonain seamma beaivvi, dadjá Nymo Riseth gii illuda joatkit resolušuvdnabargguid.

 

 

Mii lea SAIH?

SAIH lea Norgga studeanttaid ja akademihkkariid oktiigullevašvuođa- ja veahkkeorganisašuvdna. SAIH bargá oahppoveahkkin, diehtojuohkimiin ja politihkalaš váikkuhallamiin.

SAIH álggahuvvui 1961:s oassin Norgga studeanttaid ja akademihkkariid anti-apartheidbarggus. SAIH:s leat báikkálaš searvvit universitehtain ja allaskuvllain miehtá Norgga ja searvvit dollet digaštallamiid, semináraid ja eará áŋggirdemiid. SAIH doarju 40 organisašuvnna čieža riikkas Lulli-Amerihkás ja lulimus Áfrihkás prošeavttaiguin main lea alla oahppu ja vuoigatvuođalaš oahppu.

-Almmuhus-