-Almmuhus-
OĐĐASATOđđa dutkan: – Sáhttet gávnnahit iešsorbmenvára sešuvnnas

Ođđa dutkan: – Sáhttet gávnnahit iešsorbmenvára sešuvnnas

-

-

550 olbmo Norggas sorbmejit iežaset juohke jagi. 75 proseantta sis leat almmáiolbmot. Dál čájehuvvo ahte dearvvašvuođaiskkadeapmi militearasešuvnnas sáhttá čielggadit geat sii leat.

– Sešuvdnadoaktárat eai iskka duššo fysalaš beliid, muhto maid psykalaš, lohká Jannice Langseth Dearvvašvuođadieđalaš fakultehtas Romssa universitehtas.

Son lea áitto čállán barggu mas buohtastahttá rektuhtáid psykalaš dearvvašvuođa, ja sin iešsorbmema maŋit áigái. Dan dieđiha Romssa universitehta preassadieđáhusas.

 

Čuovui rektuhtáid 30 jagi

Sešuvdnadoaktárat veardidit buot rekruhtáid psykalaš dearvvašvuođa. Rektuhtta oažžu logu, gaskkal 1 ja 9, gos 9 lea dearvvaš, ja 1 hui buohcci.

– Mun gehččen rekruhtáid loguid 1980-1999, ja dasto gehččen Dødsårsaksregisteraris manne jápme, čilge son. Dødsårsaksregister lea registtár gos jápminsivva čuožžu.

Son gávnnahii ahte dat geat ledje sorbmen iežaset, ledje ožžon vuollegis logu sešuvnnas juo. Su iskkadeamis ledje 550 000 almmáiolbmo mielde, ja 3291 iešsorbmema sin gaskkas.

– Dađi unnit logu ožžo sešuvnnas, dađi stuorát iešsorbmenvárra lei, lohká Langseth. Son oaivvilda ahte dá lea dehálaš gávnnaheapmi, eastadeami dáfus.

Seamma logut go Eurohpás

Norggas leat sullii 550 iešsorbmema juohke jagi. Álbmotdearvvašvuođa instituhtta dieđiha ahte iešsorbmen váldá eambbo nuorra heakkaid go johtolatlihkohisvuođat, borasdávda dahje beare olu mirku varas.

Norggas, Ruoŧas ja Danmarkkus leat iešsorbmen logut seammaláganat, 11 olbmo 100 000 olbmos. Suomas lea áin lohku badjelis, 20 olbmo 100 000 olbmos.

Norgga logut leat sullii seamma go muđui Eurohpás, Davvi-Amerikas ja Australias.

-Almmuhus-