-Almmuhus-
OĐĐASATEai jáhke heajos ekonomiija váikkuhii

Eai jáhke heajos ekonomiija váikkuhii

-

-

Ikte lei miehtá Norgga arvemeahci gádjunbargui ruđaid čoagginakšuvdna. Sámesuohkaniid gaskkas lei Raavrhvijhke gielda Davvi-Trønndelagas njunnošis. Guovdageainnu suohkan fas lei vuolemusas listtus. GEAHČA FILMMAŽA MAID

Sotnabeaivvi golggotmánu 18. beaivvi miehta Norgga lei jahkásaš TV-akšuvdna. Dán jagi akšuvnna ulbmilin lei čoaggit ruđaid arvemeahci gádjunbargui. Gaskamearralaččat juohke Norgga riikka ássi lei addán dasa iežas burssas 35, 40 ruvnno.

Sámesuohkaniid gaskkas ledje Raavrhvijhke gieldda Davvi-Trønndelagas ássit addán arvemeahci gádjunbargui eanemustá, namalassii 87,29 ruvnno. Guovdageainnu suohkanis Finnmárkkus geas adde unnimusat, 23,81 ruvnno.

 

Unnán olmmošlaš návccat

Guovdageainnu suohkanis čilgejit dili dainna lágiin ahte eai lean návccaid olihit buot suohkana báikkiide.

Mii eat ožžon doarvái ruhtačoggiid dan háve. Nu ahte mis ledje gávcci stuora guovllu gosa ii oba ge šaddan mannat olmmoš. Dat sáhttá leat okta sivva. Ja nubbi lea dat ahte dat lea olbmuid duohken maiddái addit ruđaid vai ii, muitala Maia Hætta Guovdageainnu suohkanis.

Seammás lohke ahte Guovdageainnu suohkan bušeahtas juolludedje daidda arvemeahci gádjunbargguide 6 000 ruvnno. Dasa lassin Guovdageainnu mánáidskuvlla vuvde váffeliid 1450 ruvnno ovddas.

Oktiibuot Guovdageainnu suohkanis ledje čoaggán bøssainguin 29 470 ruvnno.

 

Lei ráđđi addit

Guovdageainnu suohkanis eai jáhke akšuvnna loahpalaš bohtosii sáhtášii váikkuhit olbmuid heajos ekonomiija.

Go mánát lágidit dakkár lágidemiid (numo váffeliid vuovdin – Ávvir), de olbmot bohtet ja golahit veahá ruđa doppe. Nu ahte in jáhke ahte olbmuid mielas sis ii leat ráđi addit logi ruvnno dahje vihttalot ruvnno. Olbmot leat arvvasat. Doppe gos olbmot leamašan doppe olbmot leat addán ruđaid. Doppe gos olbmot ledje ruovttuin, čilge Hætta Guovdageainnu suohkanis.

 

25 duháha Sámedikkis

Norgga Sámediggi lei maiddái searvan akšuvdnii. Ávvir lei ožžon Sámedikki presideanta muitalit.

Doarjut vuostážettin politihkkalaččat, ja olbmuid ávzzuhit ruđalaččat doarjut. Ja dán sáhttá ain dahkat, dát ii leat beare maŋŋit. Muhto mii doarjut maiddái ruđalaččat akšuvnna 25 duháhiin, čilge Aili Keskitalo.

 

Ávvir lei maiddái geahččalan oažžut oktavuođa Raavrhvijhke gieldda ovddasteddjiiguin muhto ii lihkostuvvan. Raavrhvijhke suohkanis lohke ahte odne buot suohkanpolitihkkárat ledje kurssas.

 

*/

Das oainnát man ollu adde gaskamearralaččat sámesuohkaniin ja gielddain.

1. Raavrevijhke gielda Davvi-Trønndelagas – 87,29 ruvnno

2. Loabága suohkan Romssas – 54,53 ruvnno

3. Porsáŋggu gielda Finnmárkkus – 44,82 ruvnno

4. Snoasa suohkan Davvi-Trønndelagas – 43,01 ruvnno

5. Unjárgga gielda Finnmárkkus – 42,09 ruvnno

6. Gáivuona suohkan Romssas – 41,34 ruvnno

7. Deanu gielda Finnmárkkus – 37,12 ruvnno

8. Divttasvuona suohkan Nordlánddas – 33, 72 ruvnno

9. Kárášjoga gielda Finnmárkkus – 27,35 ruvnno

10. Guovdageainnu suohkan Finnmárkkus – 23,81 ruvnno

 

 

-Almmuhus-